Prabunda diedas po pjankės kapinėse – ankstyvas rytas, dar tamsu. Eina per kapines, žiūri, duobkasys duobę kasa. O, davaj, galvoja, pagąsdinsiu… Prieina iš nugaros: u-u-u-u-u–u…, duobkasys kasa toliau, nekreipia dėmesio. Uhuhuhuhhhuuuuuuu… duobkasys – nulis emocijų, kasa toliau. Numojo diedas ranka, eina prie išėjimo. Prie pat vartelių paveja jį duobkasys vanoja lopeta per makaule ir sako: – Po kapines bastykis kiek nori, o už vartelių – kad man nė žingsnio!
Užsieniečius - Mūsų kalba tiesiog žudo |
