#2 Užsipuoliau :D. Nu jeigu turi tokius klasiukus nepavydžiu :D
Liveordie
5413
Tikruolis
5444
#6 o man labiau patinka čia dėstyti apie ,,gyvybės ir mirties klausimą", ir ką?
Anonimas
5444
#5 Čia visai ne apie gyvybes ar mirties klausimą- demotyvacija.( Nors ne šito skiedalo, net demotyvacija pavadinti negalima). Tai jei ieškai kur pakalbėt apie tą išlikimo inkstintą ir dar bilikokius kariškus dalykus, susirask kitą demo
Tikruolis
5445
#3 Hmm, matai, žmogaus, kaip ir kitų gyvų padarų, genuose yra užkuoduotas žūties vengimas. Tu gali teigti, jog esi nugalėjusi mirties baimę, tačiau reikiamą akimirką, kūnas ims instinktyviai vengti pavojaus. O jeigu ne, tai čia jau patologinis atvejis, kurį tikrai reikia gydyti.
tulifanas
5445
#2 Kas turi tokius pat daužtus klasiokus - supras. Neabejojiu, kad jiems giliai px, kur galima atsišviest beleką, jie tiesiog TINGI belekur eiti, beleką daryt.
tulifanas
5445
#1 Supranti, kai mirties nebijai, tai atsiranda visokios kitokios baimės. Negaliu gi Chuck'as būti, bebaimė. :D
Liveordie
5445
Turbūt gyveni šiūkšlyne kur nėra civilizacijos, nes aš tai galiu laisvai nueit ir atsispausdint į mokyklos biblioteką iki trečios ar ketvirtos valandos, o jeigu jau nesimokai ar vėliau reikia, tai yra dar ir miesto biblioteka, ji lyg iki vakaro dirba
Tikruolis
5445
Baisiausia? Ne! Baisiausia, kai esi pririštas prie stulpo, kaip ir kita, gera dešimtis kareivių. Ir kai po vieną šaudo ir eilė greitai artėja prie tavęs. Tiesiog, matyti, jog greitai mirsi ir nieko nesugebėti padaryti, va čia yra baisiausia. O va su tokiomis ,,demotyvacijomis" tai...
|
