#7 Teisingai. Dar priklauso kokia apylinkė. Pas vienus daugiau žmonių, pas kitus- mažiau. Jei mato yra langas ir nėra talonų tam laikui, tai eina gydytojai ir pavalgyt ir parūkyt ir su kolegom pablediam ką nors.

#6 Vėlesni vaikai nelabai matė tokius dviračius (na gal kaime kokiam). O bėginiai dviračiai, jei gerai surinkti tai kelnių netraukia į lenciūgą.

Tiksliau būtų "iki 90-ųjų", nes tik tada būdavo nebėginiai dviračiai. Nors tvarkingas dviratis visada turėjo trūkstamą apsaugą :)

#3 Nelabai yra kada gert tą arbatą. Na gal kokioj kaimo poliklinikoj. Jei darbo laikas 6val./dieną, tai gali iškentėt ir nevalgęs (beja tokios pertraukėlės nepriklauso). O vyresnieji labai pyksta jei atėję į kabinetą pamato geriant kažką ar užuodžia kavos kvapą. Beja, nepamirškit ir seselių, kurios aria kone daugiau nei gydytojos(-ai).

#2 Blyn, geras! Reiktų tokio žmogaus- padėtų pamatus betonuot! Nereiktų sunkvežimių ar kranų samdyt!

#8 Teisingai apibendrinta. Lyg kažkada seniai tavo komentaras (jei nemaišau, ir ne pažodžiui) buvo, kad jei visus įtikinti, kad nėra jokio stogo (tų aukštesnių dogmų), tai tie dabartiniai "tikintieji" būtų kaip zombiai: pasimetę, be nuomonės, be nuopelnų priskyrimo ir už geras pasekmes- nebūtų kam suversti kaltės. Todėl kai yra kur remtis- yra kaip judėti į priekį.

Ar čia yra šališkų iš Alytaus?

Svarbu rūtų vainikėlio nepamiršt.

#5 , #6 Laikausi tos pačios nuomonės. Bet yra kartais atsirandančių, kad už tai yra atsakingas kažkas, kam reikia dėkoti, aukoti ir t.t. Žodžiu tie pasakų veikėjai.

Laukiu kamštelio pasisakymo :)