Gal ir tada, kai kas nors mato 8) bet tas kas nors, yra labai svarbus.

Aš irgi apie Samarą pagalvojau.

I like it :))

++

Iš ko sprendi? Ar čia tu tas dievukas, pagal kurio dūdelę turi visi šokti?

Patiko :D

Kad įvardis žinau, bet jis eina kreipiniu (manau). Emrrr, nežadu ginčytis, nesu koks kalbininkas.

Kartą turėjom kažkokį silpną gyvūnėlį, naujagimį. Atrodo jo nepripažino mama. Buvo sunku žiūrėti į jį silpną, dar kai parnešė namo leisgyvį. Mes daug svarstėm ar jis išgyvens, kaip bus toliau ir brolis pasakė- "Jeigu žolė išauga pro asfaltą, tai jis tikrai atsigaus". Tada galvojau, kad jo žodžiai buvo naivūs, nes padėtis buvo ganėtinai sunki. Tačiau ištiesų nieko nėra neįmanoma. Gyvūnėlis atsigavo. Ir pamatė pasaulį. Visgi, posakis, nuo likimo nėra vaistų vėliau pasitvirtino. Beveik užaugęs jis paskutinį kartą pažvelgė į saulę...

Gera

Pažįstamas jausmas... :D